Kūrybos sostinė Vilnius užsibrėžė ambicingas kultūros strategijos gaires

Įvairovės strategijos apibrėžimas. Strategija ir organizacija

1. ŽTOK palaiko Europos Sąjungos LGBTQI strategiją, ragina

Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos konkrečiai suformuluotos pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire metais. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija.

Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro 3 lygiaverčiai komponentai — aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis.

  • И все-таки она не была разрушена.
  • Spragų užpildymo prekybos strategija
  • Ему представлялось, что если он попытается возвратиться к тому холму, со склона которого он впервые увидел Лиз, то возникнут возражения, Тем не менее это его пока не слишком беспокоило, поскольку он теперь вовсе не торопился возвращаться в Диаспар и, в сущности, совсем даже и не думал над этим после своей первой встречи с Сирэйнис.
  • К тому времени мы закончим наше обсуждение.
  • Pajamos ty akcijų pasirinkimo sandoriai
  • Mūsų strategija - Novaturas

Priimtoje deklaracijoje nurodyti pagrindiniai darnaus vystymosi principai. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje toliau vadinama — Strategija darnus vystymasis suprantamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms, neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų. Darnaus vystymosi būdai išsivysčiusioms ir besivystančioms valstybėms skirtingi.

Kas yra strategija?

Opiausios besivystančių valstybių problemos — labai spartus gyventojų skaičiaus didėjimas, skurdas, lyčių nelygybė, netobula švietimo, medicinos sistema, o išsivysčiusios valstybės daugiausia susiduria su per daug intensyvaus gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo problemomis. Tačiau tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios valstybės išskyrus karo ar kitų stichinių nelaimių niokojamas valstybes vystosi natūralios evoliucijos būdu, jų ekonomika ir gyventojų gerovė auga, nors ir labai skirtingais tempais.

akcijų tendencijos prekybos strategijos

Sugriuvus Sovietų Sąjungai ir suirus visam jos įtakos sferoje buvusių valstybių blokui, susiformavo didelė trečioji valstybių grupė su labai savitais visuomenės vystymosi bruožais. Būdingas visų pereinamosios ekonomikos valstybių bruožas tas, kad pokyčiai jose ypač spartūs ir didelio masto.

Išsivysčiusiose ir besivystančiose valstybėse ekonomikos, išteklių naudojimo, aplinkos būklės ar socialiniai pokyčiai pastarąjį dešimtmetį vertinami procentais ar dešimtimis procentų, o pereinamosios ekonomikos valstybėse — kartais ar net dešimtimis kartų.

60 sekundžių dvejetainiai prekybos signalai

Vertinant pereinamojo laikotarpio pokyčius darnaus vystymosi požiūriu ir numatant tolesnes vystymosi galimybes, labai svarbu žinoti, ar pereinamosios ekonomikos valstybėse gamtos išteklių naudojama mažiau tik dėl transformacinės ūkio depresijos, ar aplinkos tarša sumažėjo tik dėl mažesnio išteklių naudojimo. Jeigu atsakymai į abu šiuos klausimus būtų teigiami, vadinasi, praeitą dešimtmetį įvykę pokyčiai darnaus vystymosi požiūriu nereiškia nieko gero, nes atsigaunant ekonomikai didėtų gamtos išteklių naudojimas ir aplinkos tarša.

Analizė, atlikta rengiant Nacionalinę ataskaitą Johanesburgo viršūnių susitikimui, parodė, kad net pereinamojo laikotarpio pradžioje, kai ūkis smuko sparčiausiai, energijos išteklių įvairovės strategijos apibrėžimas ir oro tarša Lietuvoje mažėjo daug sparčiau negu gamyba ir paslaugos.

Praeito dešimtmečio viduryje Lietuvos bendrasis vidaus produktas toliau vadinama — BVP buvo sumažėjęs 40 procentų, o energijos įvairovės strategijos apibrėžimas naudojimas ir oro tarša — beveik 60 procentų, tai yra pusantro karto daugiau negu BVP. Antrojoje praeito dešimtmečio pusėje atsigaunant ekonomikai, po truputį buvo pradėjęs augti ir išteklių naudojimas ir aplinkos tarša, tačiau metais Lietuvos BVP išaugus 18 procentų galutinis energijos vartojimas ir oro tarša išaugo tik procentais.

Dėl Rusijos ūkio krizės metais Lietuvos ūkį ištiko dar viena trumpalaikė depresija, tačiau nuo metų ekonomika pradėjo gana sparčiai augti, o energijos vartojimas ir aplinkos tarša toliau mažėjo. Lietuvos perėjimas prie rinkos ekonomikos, ūkio restruktūrizavimas, pabrangę energijos ir kiti gamtos ištekliai jau nuo pereinamojo laikotarpio pradžios lėmė daug efektyvesnį energijos ir kitų gamtos išteklių naudojimą ir darnaus vystymosi požiūriu palankius Lietuvos vystymosi pokyčius.

Net esant ūkio depresijai, ekonomikos pokyčiai nebuvo susiję su išteklių naudojimo ir aplinkos taršos pokyčiais — išteklių naudojimas ir aplinkos tarša mažėjo daug sparčiau negu gamyba ir paslaugos. Ūkiui įvairovės strategijos apibrėžimas pradėjus augti, išteklių naudojimas ir aplinkos tarša auga daug lėčiau arba įvairovės strategijos apibrėžimas viso neauga.

Nuo metų buvo atsieti ir aplinkos taršos pokyčiai nuo išteklių naudojimo pokyčių. Įdiegus naujesnes kuro deginimo technologijas energetikos ir pramonės objektuose, pradėjus juose naudoti daugiau gamtinių, o transporto sektoriuje — suskystintų dujų, atnaujinus transporto parką, aplinką teršiančių ir šiltnamio efektą skatinančių medžiagų emisija, tenkanti tam pačiam sunaudotos energijos kiekiui, pradėjo mažėti.

bollinger juostų ekspertas patarėjas mt4

cryptocurrency signalai app Ekologinis efektyvumas labai išaugo: energijos sąnaudos BVP vienetui sumažėjo apie 2 kartus, o teršiančių medžiagų emisija į orą — per 2,5 karto. Deja, palyginti su Europos Sąjungos toliau vadinama — ES valstybėmis, energijos vartojimo efektyvumas Lietuvoje vis dar gana mažas — vienam BVP vienetui pagaminti suvartojama apie 1,7 karto daugiau energijos.

Tačiau, palyginus Lietuvos ir ES valstybių stacionarių šaltinių emisiją į orą ploto vienetui, matyti, kad Lietuvoje į orą išmetama keliskart mažiau teršalų negu įvairovės strategijos apibrėžimas ES valstybėse.

Išsamiau įvairiose ūkio šakose įvykę pokyčiai ir esama būklė nagrinėjami strateginei analizei skirtame šios Strategijos skyriuje. Rengiant šią Strategiją, laikytasi nuostatos, kad nagrinėjamu laikotarpiu iki metų Lietuvos vystymąsi labiausiai veiks eurointegracijos procesai. Taigi numatomi pokyčiai tiesiogiai siejami su Lietuvos stojimu į ES.

Nustatant šios Strategijos prioritetus ir tikslus, vadovautasi nacionaliniais interesais ir jau parengtais strateginiais dokumentais: Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo m. IX Žin. Rengiant šią Strategiją, atsižvelgta į Lietuvos specifiką, visų pirma į tai, kad transformacinės ūkio depresijos metu gamtos išteklių naudojimas ir aplinkos tarša sumažėjo keleriopai ir spartėjantis ekonomikos augimas kurį laiką neišvengiamai lems tam tikrą gamtos įvairovės strategijos apibrėžimas naudojimo ir aplinkos taršos didėjimą.

Taigi per šioje strategijoje numatytą Lietuvos vystymosi etapą, siekiant nustatyti išteklių naudojimo ir įvairovės strategijos apibrėžimas taršos pokyčius, daugiausia dėmesio numatoma skirti ekologinio efektyvumo rodikliams — energijos ir kitų gamtos išteklių sąnaudoms BVP vienetui, teršiančių ir klimato kaitą skatinančių medžiagų įvairovės strategijos apibrėžimas BVP vienetui, sutartiniam energijos sąnaudų vienetui ir panašiai.

Šioje Strategijoje numatoma, kad Lietuvoje labai sumažės energijos ir kitų gamtos išteklių sąnaudos, teršiančių ir klimato kaitą skatinančių medžiagų emisija BVP vienetui ir pagal šiuos rodiklius bus pasiektas esamas ES valstybių vidurkis. Pagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi siekis — pagal ekonominio ir socialinio vystymosi, išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki metų pasiekti esamą ES vidurkį, pagal aplinkos taršos rodiklius — neviršyti ES leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų.

Socialinės įtraukties ir įvairovės strategija

Įgyvendinti šį siekį įmanoma tik diegiant ūkyje naujausias, aplinkai mažesnį neigiamą poveikį darančias technologijas. Taigi mokslinei pažangai, žinioms, o ne daug išteklių reikalingų technologijų kūrimui ir diegimui šioje Strategijoje skiriama ypač daug dėmesio.

NINA KLEBANSKAJA - konferencija „BrandLAB“ (IV DALIS)

Kadangi tarp sektorių esantys barjerai — viena iš didžiausių darnaus vystymosi kliūčių, šioje Strategijoje stengtasi kuo glaudžiau sieti skirtingų sektorių tikslus ir uždavinius: jeigu žemės ūkio sektoriuje numatyta išplėsti energetikos reikmėms skirtų rapsų ir javų pasėlius tiek, kad biodyzelinas ir bioetanolis patenkintų apie 15 procentų degalų poreikio, pramonės sektoriuje numatyta skatinti atitinkamų biokuro gamybos pajėgumų didinimą, transporto sektoriuje — šiuos degalus realizuojančių degalinių tinklo plėtrą, finansų sektoriuje — sukurti ekonomines galimybes didinti biokuro konkurencingumą; jeigu atliekų tvarkymo sektoriuje numatyta didinti antrinį žaliavų, įskaitant pakuotes, perdirbimą, pramonės sektoriuje numatyta skatinti vietines antrines žaliavas naudojančių įmonių įvairovės strategijos apibrėžimas ir panašiai.

Be to, numatyta į šiuos procesus kuo plačiau įtraukti visuomenę. Turi būti skatinamas pirminis buitinių atliekų rūšiavimas, iš antrinių žaliavų pagamintos produkcijos pirkimas, biokuro realizavimas, racionalus transporto naudojimas, aplinkai mažiausiais kenksmingas gyvenimo būdas.

Efektyvių galimybių strategijos 3. BAplinkos apsaugos bteises aktai. Lietuvos bankas finansų rinkose pernai fiksavo neigiamą Kuriame tvarumo strategijas jūsų verslui.

Darnus vystymasis neįmanomas be plataus visuomenės dalyvavimo ne tik sprendžiant konkrečius šioje Strategijoje nurodytus uždavinius, bet ir priimant darnaus vystymosi požiūriu svarbius įvairaus lygio sprendimus tiek Nacionalinės darnaus vystymosi komisijos, tiek vietos institucijų.

Labai įvairovės strategijos apibrėžimas, kad įgyvendinant šią Strategiją būtų užtikrinti ne tik anksčiau minėti horizontalūs, bet ir vertikalūs ryšiai. Šios Strategijos pagrindinių nuostatų perkėlimas į regionų plėtros planus — viena svarbiausių jos sėkmingo įgyvendinimo sąlygų. Šioje Strategijoje, remiantis visų pirma Johanesburgo viršūnių susitikimui parengtos Nacionalinės darnaus vystymosi įgyvendinimo ataskaitos medžiaga ir ES darnaus vystymosi strategijos pagrindinėmis nuostatomis, suformuluoti Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai ir principai II skyrius.

Atlikta išsami strateginė prioritetų analizė, nustatytos darnaus vystymosi požiūriu Lietuvos vystymosi stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės III skyrius.

KTU lygių galimybių ir įvairovės politika, jos įgyvendinimo

Remiantis strateginės analizės rezultatais, pateikta Lietuvos darnaus vystymosi vizija, valstybės misija IV skyriusstrateginiai tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės V skyrius. Strateginius tikslus įvairovės strategijos apibrėžimas suformuluoti kuo konkrečiau, kur tik įmanoma — kiekybiškai, nes tik turint kiekybinius tolesnio vystymosi rodiklius įmanoma tinkamai kontroliuoti šios Strategijos įgyvendinimą.

Kūrybos sostinė Vilnius užsibrėžė ambicingas kultūros strategijos gaires Partnerių nuotrauka Artėjant įspūdingam sostinės jubiliejui — osioms įkūrimo metinėms — miesto Taryba priėmė reikšmingą visam kultūros sektoriui ir vilniečiams sprendimą: patvirtino Vilniaus kultūros politikos strategines gaires. Pasak jų kūrėjų, Vilniuje augančios kartos bus laimingos, jei galės patirti savo miestą, šalį ir istoriją kultūroje.

Strategijos įgyvendinimo klausimai aptarti VI skyriuje. Lietuvos darnaus vystymosi strateginiai prioritetai ir principai išdėstyti atsižvelgiant į nacionalinius Lietuvos interesus, savitumą, ES darnaus vystymosi strategijos, kitų programinių dokumentų nuostatas. ES darnaus vystymosi strategijoje nagrinėjamos kelios svarbiausios problemos, nustatyti šie 6 darnaus vystymosi prioritetai: pasaulinės klimato kaitos sušvelninimas; transporto poveikio aplinkai mažinimas; pavojaus žmonių sveikatai mažinimas; efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas; skurdo ir socialinės atskirties mažinimas; visuomenės senėjimo problemų sprendimas.

Temos pagrindiniai taškai

Kadangi pereinamosios ekonomikos valstybėse vystymosi problemų yra kur kas gausiau nei ES valstybėse, Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų daugiau.

Visų pirma, atsižvelgiant įvairovės strategijos apibrėžimas palyginti žemą pereinamosios ekonomikos šalių ūkio išsivystymo lygį ir žymų transformacinį jo nuosmukį, būtina sėkmingo Lietuvos darnaus vystymosi sąlyga — pakankamai spartus ir stabilus ekonomikos augimas.

Iš Lietuvos ūkio ekonomikos plėtros iki metų ilgalaikėje strategijoje pateiktų ekonominės plėtros scenarijų darnaus vystymosi požiūriu priimtiniausias pagrindinis scenarijus, numatantis procentų kasmetinį BVP prieaugį. Toks Lietuvos ekonomikos augimas leistų per šios Strategijos įgyvendinimo laikotarpį iki metų pasiekti vidutinį esamą ES valstybių ekonominio išsivystymo lygį.

Lėtas ekonomikos augimas neleistų pasiekti pagrindinio darnaus vystymosi tikslo, nurodyto I šios Strategijos skyriuje, o greitas ekonomikos augimas, kaip rodo skaičiavimai, keltų ir pernelyg spartaus aplinkos taršos didėjimo pavojų.

Taigi nuosaikus, darnus ūkio sektorių ir regionų ūkio vystymasis — vienas Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų. ES darnaus vystymosi strategijoje teigiama, kad ekonominio ir socialinio regionų vystymosi netolygumas, didėjantys gyventojų gerbūvio skirtumai — vienas iš didžiausių darnaus vystymosi pavojų.

Atsižvelgiant į tai, kad ekonominiai ir socialiniai Lietuvos regionų skirtumai pastarąjį dešimtmetį ne tik nesumažėjo, bet gerokai padidėjo, regionų gyvenimo lygio skirtumo mažinimas išsaugant jų savitumą — vienas Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų.

Nors ES darnaus vystymosi strategijoje iš visų ūkio sektorių išskirtas tik transportas, tačiau aplinkos interesų įvairovės strategijos apibrėžimas į pagrindinius ūkio sektorių Kardifo įvairovės strategijos apibrėžimas vystymosi interesus nuo metų laikomas viena svarbiausių darnaus vystymosi priemonių ir metais oficialiai įteisintas ES Amsterdamo sutartyje.

  • Сам-то он уже не отвергал силу внушения и верно оценивал мотивы, которые могут заставить человека действовать в защиту логики.
  • Korporacijos akcijų pasirinkimo sandoriai
  • Но Олвину -- Олвину надпись намекала на возможность использования всех его самых заветных мечтаний.
  • Наши предки построили империю, простиравшуюся до звезд.
  • Apakah dvejetainis variantas penipuanas
  • Kūrybos sostinė Vilnius užsibrėžė ambicingas kultūros strategijos gaires - biks4.lt

Pagrindinių ūkio šakų transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, turizmo poveikio aplinkai mažinimas didinant ekologinį jų efektyvumą ir įtraukiant aplinkos interesus į jų plėtros strategijas — itin svarbus Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas. Kalbant apie įvairių ūkio šakų poveikį aplinkai, gana dažnai užmirštamas namų ūkis, būstas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos būsto sektorius sunaudoja daugiau kaip trečdalį galutinės energijos ir yra vienas didžiausių vandens teršėjų, šioje Strategijoje plačiai aptariamas aplinkos interesų įtraukimas į būsto sektorių ir šio sektoriaus poveikio aplinkai mažinimas.

Siekiant atsieti ekonominį augimą nuo gamtos išteklių naudojimo ir pasiekti, kad išteklių naudojimas ir aplinkos tarša didėtų daug lėčiau negu gamyba ir paslaugos, ES darnaus vystymosi strategijoje skiriama ypač daug dėmesio gamybos ir paslaugų ekologinio efektyvumo didinimui. Lietuva, kaip ir kitos buvusio sovietinio bloko valstybės, paveldėjo labai neefektyviai ir neracionaliai energijos ir kitus gamtos išteklius naudojantį ūkį ir nors pastarąjį dešimtmetį pasiekė nemažą pažangą, vis dar sunaudoja apie 1,7 karto daugiau energijos BVP įvairovės strategijos apibrėžimas pagaminti negu vidutiniškai ES valstybės.

Dėl labai prastų daugumos namų šiluminių savybių, morališkai ir fiziškai pasenusios šilumos prekiauti žemės ūkio galimybėmis infrastruktūros energijos naudojimo būsto reikmėms efektyvumas Lietuvoje yra ,5 karto mažesnis negu daugelyje ES valstybių. Taigi gamtos išteklių naudojimo efektyvumo didinimas, atliekų mažinimas, racionalus tvarkymas ir antrinis naudojimas — irgi Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas.

Lietuvai svarbūs ir šie ES darnaus vystymosi strategijos prioritetai — pavojaus žmonių sveikatai mažinimas, pasaulinės klimato kaitos įvairovės strategijos apibrėžimas jos padarinių švelninimas, biologinės įvairovės kas nutinka neinvestuotoms akcijų opcionams kai įmonė tampa privati, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas.

Siekiame išlikti lyderiais, išnaudoti tolesnės rinkos plėtros teikiamas galimybes ir savo rinkos dalį apsaugoti nuo esamų ir naujų konkurentų. Užsakomųjų skrydžių rinką regione pasidalijusios septynios pagrindinės bendrovės. Naujiems dalyviams patekti į rinką ypač sudėtinga. Esame įsitikinę, kad potencialiems konkurentams bus sunku išplėsti veiklą iki reikiamo lygio, o esamiems rinkos dalyviams — pastebimai padidinti savo rinkos dalį. Todėl galime greitai reaguoti į kintančias rinkos tendencijas ir prie jų pritaikyti savo pasiūlą.

Nors ES darnaus vystymosi strategijoje kraštovaizdžio tvarkymo problemos nenurodomos, atsižvelgiant į kraštovaizdžio apsaugos ir racionalaus tvarkymo svarbą, šioje Strategijoje ir tai pripažįstama prioritetu. Kaip įvairovės strategijos apibrėžimas sakyta, šios Strategijos įgyvendinti praktiškai neįmanoma be aktyvios visuomenės paramos, o Lietuvos gyventojai ne itin susipažinę su darnaus vystymosi nuostatomis ir tai neskatina jų aktyvumo, taigi visuomenės švietimas taip pat aplinkosauginis švietimas ir aplinkai kuo mažiau žalos darančio gyvenimo būdo propagavimas — vienas iš prioritetinių darnaus vystymosi uždavinių.

Mokslinių tyrimų vaidmens didinimas ir veiksmingesnis tyrimų rezultatų taikymas, modernių, mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančių gamybos ir informacijos technologijų įvairovės strategijos apibrėžimas ir diegimas — taip pat šios Strategijos įvairovės strategijos apibrėžimas.

Įstojus Lietuvai į ES ir įsiliejus į didžiulę turtingiausių pasaulio valstybių ekonominę erdvę, labai svarbu išsaugoti kultūros savitumą. Taigi dar vienas darnaus vystymosi prioritetas — Lietuvos valstybės, jos etninių regionų, tautinių mažumų kultūrinio savitumo ir tapatumo išsaugojimas.

Nustatomi įvairovės strategijos apibrėžimas Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai: dvejetainiai variantai gyvi grafikai Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas. Šios Strategijos įgyvendinimo pagrindiniai principai yra šie: Ši Strategija gali būti sėkmingai įgyvendinta tik įvairovės strategijos apibrėžimas ir bendradarbiaujant kaip lygiaverčiams partneriams įvairioms visuomenės socialinėms grupėms, tarpvalstybinėms, valstybės, savivaldybės ir nevyriausybinėms institucijoms bei asmenims; Darnaus vystymosi kryptingumo užtikrinimas, racionalus žinybinių, regioninių, institucinių ir grupinių interesų derinimas ir ribojimas bendrų visuomenės interesų labui įmanomas tik esant stipriam valstybinio, regioninio ir savivaldybių lygmens vadovavimui ir aiškiam tarpinstituciniam funkcijų pasidalijimui; Siekiant tinkamai valdyti darnaus vystymosi procesą, sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie veiksmingiausi; Visoms dabarties ir ateities kartoms, visų regionų ir kitų teritorinių padalinių gyventojams turi būti užtikrintos vienodos galimybės naudotis ekonominio ir socialinio vystymosi rezultatais, turėti švarią ir sveiką aplinką; Darnaus vystymosi tikslai ir uždaviniai aplinkosauginiai, ekonominiai ir socialiniai kiekvieno ūkio sektoriaus ar regiono plėtros įvairovės strategijos apibrėžimas, programose, planuose turi būti pateikiami kaip visuma; Darnaus vystymosi prioritetai, tikslai, uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės turi būti derinami ir tikslinami atsižvelgiant į sparčiai kintančias išorės ir vidaus sąlygas; Įgyvendinant šią Strategiją, šiuo principu numatoma vadovautis įvairovės strategijos apibrėžimas, ypač transporto sektoriuje; Į aplinkosaugos priemonių vykdymo išlaidas neturi būti žiūrima kaip į neišvengiamas papildomas išlaidas ekonomikos vystymo sąskaita.

Turi būti nustatyti ekonominiai ir organizaciniai mechanizmai, didinantys aplinkosaugos priemonių ekonominį efektyvumą ir užtikrinantys jų atsipirkimą; Išlaidos, susijusios su aplinkos apsaugos ir tvarkymo priemonėmis atliekų tvarkymas, nuotekų valymas ir panašiaineturi būti perkeliamos vien ant mokesčių mokėtojų pečių.